Žinių vadyba, kaip taisyklė, užsiima tos organizacijos, kurių bendroji vadyba grindžiama “besimokančios organizacijos” koncepcija. C. Sprenger ir S. ten Have 1996 m. pasiūlė “besimokančios organizacijos” žinių vadybos modelį, kuriame išskiriami keturi tokiai organizacijai būtini sugebėjimai:

1. Žinių absorbcija iš išorės;
2. Žinių sklaida organizacijos viduje;
3. Žinių kūrimas organizacijos viduje;
4. Žinių naudojimas, gaminat produktus ir teikiant paslaugas.

Modelio autoriai teigia, kad šie sugebėjimai yra daug svarbesni už pačias žinias. Būtent jie, o ne turimų žinių kiekis, leidžia organizacijai įgyti realų konkurencinį pranašumą.

Norint išsiaiškinti organizacijos sugebėjimus mokytis, atliekama jos būklės diagnostika. Diagnostiką geriausiai pradėti nuo kiekvienam iš keturių sugebėjimų pasireikšti padedančių instrumentų revizijos. Reikia užduoti sau klausimus:

• “Kokie instrumentai galėtų būti naudojami mūsų organizacijoje, ugdant ir naudojant kiekvieną iš keturių sugebėjimų?”;
• “Kokius instrumentus iš galimų mes turime?”;
• “Kiek efektyviai naudojami turimi instrumentai?”