NAUJOS EKONOMIKOS INSTITUTAS
Svetainės struktūra

Žinių vadybos ABC
Kas yra žinių vadyba?
Trumpas žodynėlis


Bazinės žinios – minimalios žinios, reikalingos veikti tam tikroje srityje. Šias žinias turi turėti visi norintys “dalyvauti žaidime”, tai barjeras,trukdantis visiems veržtis į visas sritis.
Duomenys – tai empiriniu būdu gauti ir užfiksuoti faktai, diskretus objekto ar proceso apibūdinimas, nusakant jo savybes, bet nepateikiant konteksto.
Duomenų saugykla (angl. – Data Warehouse) – sistema, veikianti centralizuotos duomenų bazės principu. Tokioje saugykloje paprastai kaupiamos įprastinės duomenų bazės daugiametės duomenų saugojimo versijos. Kada duomenys saugomi vienoje vietoje, tai dažnai padaro jų analizę ir tarpusavio ryšių paiešką daug produktyvesniu procesu.
Formaliosios žinios – žinios, kurias galima surasti organizacijos dokumentuose, užfiksuotas įvairiomis formomis: pranešimuose, laiškuose, žinynuose, patentuose, brėžiniuose, programinėje įrangoje, audio ir video medžiagoje ir t.t.
Inovacinės žinios – unikalios žinios, leidžiančios jų turėtojui įgyti konkurencinį pranašumą tam tikroje srityje. Žinios, kurios leidžia pakeisti “žaidimo taisykles”.
Intranetas – vidinis organizacijos kompiuterinis tinklas, palengvinantis keitimąsi informacija ir žiniomis.
Kodifikacija – vienas iš žinių vadybos metodų, kur didžiausias dėmesys skiriamas formaliųjų žinių išsaugojimui ir keitimuisi jomis. Svarbus vaidmuo čia tenka informacinių technologijų taikymui.
Neformaliosios žinios – žinios, susijusios su asmenine individo patirtimi. Jas galima perduoti tiesioginio bendravimo metu arba specialių žinių išgavimo procedūrų pagalba. Daugeliu atvejų, būtent ši žinių rūšis, gauta praktinio patyrimo pagalba, būna reikalingiausia ir veiksmingiausia priimant valdymo sprendimus.
Žinių vadyba – tikslingas organizacijos veiklos organizavimas, kurio pagrindinis strateginis išteklius yra žinios.
Žinių vadybos sistema – metodologija ir metodai, leidžiantys vadybininkams taip tvarkyti žinias, kad jos taptų papildomu organizacijos veiklos ištekliumi, kuriančiu pridedamąją vertę.
Žinių auditas – sisteminė atskirų žinių elementų, o taip pat tokių jų požymių kaip naudojimas, pakankamumo lygis, savininkas, perdavėjas ir pan. analizė. Audito metu esama situacija lyginama su žinių naudotojų poreikiais.
Žinių išgavimas (angl. -Knowledge capture) – žinių įgijimo procesas, naudojant tiek materialius žinių šaltinius (dokumentus, knygas, kompiuterinius failus), tiek ir ekspertų ar jų grupių patirtį.
 

Žinių vadybos proceso etapai
'4 sugebėjimų' modelis
Svetainės apie žinių vadybą
member of AIVAWEB
© 2003-2012, Aiva Sistema